Spanieliai

Prieziura














Home | Nika | Nikos foto | Apie mane | Apie spanielius | Standartas | Prieziura | Veislynas | Urmas | Nuotraukos | Sveciu knyga





Amerikiečių koker spanielio priežiūra:

ŠUKAVIMAS - Pirmiausiai apie kailį . Atrodo , kad pusantro mėnesio šuniuko nereikia nė šukuoti , bet šepetys ir šukos turi kasdiena būti jūsų rankose. Labai svarbu jau mažame amžiuje išmokyti šuniuką ramiai elgtis kai jį šukuojame .Pasiguldykite šuniuką ant kelių tada , kai jis bus prisižaidęs , pavargęs  ir pradės snausti . Paglostykite pilvuką , nugarytę ,aprimus šuniukui imkite šukas . Pradžioje ,tai gali būti paprastos plastmasinės šukos su trumpais dantukais , vėliaus masažinės šukos , galiausiai specialus , labai švelnus , nestringantis kailyje metaliniais lenktais šereliais šepetys. Dar prireiks kelių šukų : „Grėbliai“- metalinės šukos turinčios skirtingo tankumo dantukus iš abiejų pusių , pūko pešimui- trimingavimo šukelės .Kasdienis šukavimas ne tik naudingas kailio tvarkymui , bet ir masažuoja odą  , o tai pagerina kraujotaką , teigiamai įtakoja kailio augimą . Geriau kasdiena paskirti 5-10 min. ir suteikti šuneliui ir sau bendravimo malonumą , negu karta per mėnesį 3 valandas pešti susivėlusį kailį kaukiančiam iš skausmo šuniui , iškirpti savėlas ir galiausiai sugadinti visą šuns išvaizdą ,prarasti šuns pasitikėjimą jumis , nes vos pamatęs šukas jis bėgs slėptis. Netgi daug kailio turintis amerikiečių koker spanielis be atitinkamos priežiūros virs susivėlusiu apspurėliu. Dažnas šukavimas grūdina odą , ir ji tampa mažiau jautri įdrėskimams, tempimui , peštelėjimui , kurie retkarčiais pasitaiko prižiūrint kailį. Didžiausia laimė , kai šuo užmiega šukuojamas . Ir tai pasiekiama , kantrumu , nuoseklumu ir užsispyrimu. Jeigu paėmėte į rankas šepetį –pabaikite darbą iki galo , nepaleiskite šuniuko , kol neiššukuosite .Judesius šepečiu ar šukomis reikia atlikti visomis kryptimis ; ir paplaukiui , ir prieš plauką .Patartina šuniuką išmokyti šukuojant gulėti ant šono ir ant nugaros ,kaitalioti kūno padėtį. Baigiant procedūrą reikia leisti jam atsistoti ir pasipurtyti. Stovinčiam sušukuoti kailį į apačią . Kailiukas ant nugaros priglostomas šepečiu ar šukomis .

K I R P I M A S -                Kailis nuo nugaros  nekerpamas. Mažo šuniuko nugaros kailis auga lygiai arba šiek tiek banguojasi . Nuo 7-9 mėn. pradeda išsišerti pūkas , keičiasi kailis – jis ant nugaros banguojasi , šiaušiasi , neklusnus . Imkite į rankas ne žirkles ,o trimingavimo specialias šukeles . Prilaikydami kaire ranka odą ant sprando [ patempiame ją ] ,braukome trimingu link uodegos  .  Kartokite šią procedūrą kelias dienas iš eilės . Pūkas gerai pasišalina , nugarytė tampa glotni , kailis blizga. Kirpimų dažnumas individualus, priklauso nuo kailio ypatybių ir jo augimo tempo. Vidutiniškai  amerikiečių koker spanielį reikia kirpti kas 2mėn., bet kai kurių  šunelių kailį patartina palyginti kas mėnesį .“Patyrusių „ šunų šeimininkų patarimas , kad pirmą kirpimą reikia atlikti ne anksčiau kaip 6-7 mėnesių arba 1 metų – yra neteisingas ir net žalingas .Sąžiningi veisėjai  kerpa šuniukus 1,5-2 mėn. amžiaus. Bet kai kurie tai nedaro stengdamiesi paslėpti standarto trūkumus: siaurą snukutį , kremzlingas aukštai sukeltas  ausis , plačią plokščią kaukuolę .Specialistas vis tiek nustatys šiuos trūkumus , o naujokas lengvai gali apsirikti ir todėl didelis nusivylimas jo laukia po pirmo kirpimo. Patariama pirmą pusmetį jauniklį kirpti kuo dažniau , kad jis apsiprastų su šia procedūra ir reaguotu į ją ramiai .Vienų metų amžiaus spanieliui pirmas apsilankymas pas kirpėją gali sukelti stresą visam gyvenimui. Kas 2-3 savaites šuns šeimininkas  gali pats atlikti higieninį kirpimą : apkirpti plaukelius vidinėje ausytės pusėje aplink klausos angą  , dažniau galėsite išvalyti ausytes– taip apsaugosite šuniuką nuo kai kurių ausų ligų .Higieniniais tikslais kailiukas apkerpamas  po uodegėle apie analinę angą . Letenų sutvarkymas. Atsargiai ir atidžiai apkarpomas kailis tarp pirštų pagalvėlių .Karpome taip , kad pagalvėlės nebūtų uždengtos kailiu , giliai tarp pagalvėlių iškirpti kailio nebūtina .Kailis kojų apačioje nukerpamas ovaliai , kad nesiektų žemės einant. Dažnai prie neapkirptų letenų prilimpa purvas , šiukšlės ,kramtomoji guma ,visa tai įsivelia į kailį  į tarpus tarp pėdos pagalvėlių. Šuo gali pradėti šlubčioti , atsiranda pūlingos nuospaudos . Ilgas kailis besivelkantis žeme ant kokerio kojų tikrai nepuošia šuns , o gadina visą jo išvaizdą. Kai kojų kailis ir letenėlės tvarkingai apkirptos ,bėgant šuniui -atrodo , kad jis skrenda neliesdamas žemės .  Specialiomis replytėmis apkarpomi šuns nagai .Kas mėnesį kerpama – 2 mm. Per daug nukirpus pažeidžiami kraujo indai. Iš nagelio bėga kraujas. Būtina kraują sustabdyti , pažeistą vietą dezinfekuoti vandenilio peroksidu. Vieną ar du kartus stebėdami patyrusio kirpėjo darbą ,jūs galėsite  išmokti tvarkingai prižiūrėti savo šunį . Ruošiant šunį parodai patartina kirptis pas specialistą.

MAUDYMAS  -Maudyti koker spanielį patariama kas  savaitę , kartais – kas 2  savaite . Šios veislės šuneliai turi ilgą , vešlų kailį , dažnai susitepa , ypač , kai būna dulkina ar drėgna ir purvina . Kad mažiau susiteptų patartina aprengti kombinezonu. Maudyti galima tik specialiai ilgaplaukiams  šunims skirtu šampūnu . Po to panaudoti balzamą ar kondicionierių. Labai tinka šampūnas su audinės aliejumi . Naudokite ir purškiamus  kondicionierius su audinės aliejumi .Jais purskite sausą , švarų kailiuką kartą per savaite. Nors ir labai gerai prižiūrėsite savo šuns kailį ,tačiau yra vietų kur vis tiek susidaro sąvėlos – pažastyse , kirkšnyse. Šitose vietose patartina kailiuką ištepti specialiu kosmetiniu aliejumi , kuris užtepamas šukų pagalba .Pradžioje tos vietos atrodo šlapios , bet po kelių dienų aliejus susigeria į plaukus ,plaukas slidus – nesiveliantis. Dėmių ant aplinkos audinių , daiktų  kosmetinis aliejus nepalieka. Norint palengvinti šukavimą patariama po maudymo išskalauti su citrinos rūgštele –šviesius šunis  [ 1 litrui vandens – 1 arbatinis šaukštelis citrinos rūgšties.] arba su actu – juodus šunis [ 1 litrui vandens – 1 šaukštas acto ].Ši procedūra atlieka kosmetinį efektą ir apsaugo kailį nuo parazitų. Kad geriau augtų kailis amerikiečių spanieliui būtina duoti vitaminų [ nuo 2 mėn. iki 18 mėn. ir po rujos , po žindymo ,  po kailio keitimo ,nors jis ir nežymus.]Vykdydami šiuos reikalavimus , pasieksite , kad  Jūsų šuns išvaizda  atitiks standartą ir džiugins akį. Ir patikėkite , kad tradiciniai atsikalbinėjimai – tokie , kaip : mes įsigijome šuniuką sau ,o ne parodoms –yra apgailėtini šeimininkų pasiteisinimai , nes nepraustas , susivėlęs  šuniukas kenčia nuo parazitų , įvairių odos ligų , jo oda nekvėpuoja , per plaukus nesimato akių ir ausų –suserga ausų ir akių uždegimais ir t.t. Būkite geri gyvūnėliui  , kurį pasiėmėte savo malonumui. Ir net , jeigu esate labai užimtas žmogus elementariai šuns priežiūrai kasdiena privalote skirti nors 15 min. O jeigu to padaryti negalite – ar būtina buvo šunelį įsigyti .

AUKLĖJIMAS IR PARUOŠIMAS PARODAI. - Parodose tenka matyti „amerikiečius“ , kurie nemoka ramiai eiti , gražiai bėgti , rodyti dantukus , ramiai stovėti , juos smaugia pavadėliai – tai auklėjimo ir dresavimo trūkumai. Įsigydami dekoratyvinį šuniuką daugelis mėgėjų galvoja , kad jo visai nereikia mokyti. Tai labai neteisinga nuomonė. Kiekvienas šuniukas , nors jis ir degtukų dėžutės dydžio turi būti apmokomas bendrojo paklusnumo komandų  ir besąlygiškai paklusti šeimininkui. Dydis čia neturi reikšmės. Šuo gyvenantis mūsų visuomenėje neturi niekam sukelti problemų ,jis turi prisitaikyti prie ir atitinkamai elgtis. Išauklėtas ir dresuotas šuo palaima šeimininkui , atpildas už įdėtą darbą pirmaisiais šunelio metais .Kokerio spanielio auklėjimas prasideda nuo pripratinimo ramiai reaguoti į žmogaus rankas. Tai reiškia , kad jauniklis , o vėliau ir suaugęs šuo turi leistis paimamas į rankas , vartomas , statomas ant stalo , guldomas  t.y. leisti su juo elgtis taip , kaip reikia šeimininkui. To mokome nuo mažens- pradžioje šuniukas pastovės tik kelias sekundes , nuolat tai kartojant ,jis išmoks stovėti gražia parodine stovėsena 2-3 min., leisis apčiupinėjamas , apžiūrimas . Statykite ant neslidaus pagrindo. Užfiksuokite šuniuko stovėseną reikiamoje padėtyje : užpakalinės galūnės  šiek tiek atitraukiamos atgal , priekinės pastatomos tiesiai lygiagrečiai su sprandu. Labai svarbu gerą jauniklio elgesį paskatinti ,pagirti , duoti gardų mažą kąsnelį.  Neužmirškite komandų : paroda , stovėti , eiti, bėgti. Kiekvieną judesį turi atitikti ta pati komanda. Dešine ranka pakeliame šunelio galvą laikydami delną po šunelio smakru , nykštį uždedame ant nosies nugarėlės , ištempiame kaklą .kaire ranka prilaikome uodegėle nežymiai pakelta , kad tęstų nugaros liniją .Mokykite atlikti komandą „pas mane „- laikydami skanėstą  rankoje ir jį rodydami pašaukite šunelį vardu ir pasakykite komandą. Pradžioje jauniklis eis prie maisto ,bet vėliau įpras , paklus komandai ir be maisto. Skanėsto davimą palaipsniui pakeiskite paglostymu , pagyrimu . Kai jaunikliui bus atlikti visi reikiami skiepai , praėjus 10 dienų užsiėmimus su juo tęskite lauke. Lauke šuniuko dėmesį blaško įvairūs trugdžiai , supraskite tai ,leiskite apsiprasti. Pasivaikščiojimo metu 5-6 kartus pakvieskite jį , pavaišinkite ir vėl paleiskite. Tokie pratimai suartina šeimininką ir šunelį . Jeigu kviesite šunelį tik tam , kad užsegti pavadėlį , vestis namo - jis greitai supras ir nebenorės prieiti. Gali net tekti jį vaikytis , kad parvesti namo. Vaikščiojant mieste , kur daug žmonių ir mašinų geriau naudotis pavadėliu -  rulete ir lengvu antkakliu , paleisti tik ten , kur esate įsitikinę , kad jį kontroliuojate. Parodose šunys vedami su specialia parodine kilpute .Ši kilputė uždedama prie pat ausų , kelia galvą , patempia kakliuką . Judėdamas su šia kilpute kokeris laiko aukštai galvą , teisingai juda , nenuleidžia nosie viską uostydamas , kas paaiškinama jo medžiokliniu instinktu. Mokyti vaikščioti su parodine kilpute reikia pradėti skanėsto ,žaislų pagalba. Užfiksuokite kilpą po jauniklio žandikauliu , bet  neįtempkite jos , nes jis pajus diskomfortą ,pradės priešintis , norės ištrūkti . Rodydami skanėstą arba žaisliuką ženkite kelis žingsnius į priekį .Šuolius sustabdykite patempdami į apačia ,o už žingsnius pakelta galva tuoj pat apdovanokite vaišėmis ir pagyrimu. Mokant bėgti su kilpute pakalbinkite šunelį , jis žiūrės jums į veidą , klausysis , kels galvą . Kiekvieną dieną mokykite nors 5 min. ir po 1 – 2 mėn. Jūsų jauniklis nebijos jokio parodinio ringo ir net jeigu Jūs šuns nevesite į parodas – bus malonu eiti  gatve su gražiu , išdidžiu šunimi, o ne lėkti per duobes ir kalnelius paskui šnopuojantį užsismaugusį , energijos nevaldantį šunį. Jūs galėsite su malonumu rodyti savo šunį ar jo nuotraukas gražiai stovinčio ir demonstruojančio savo privalumus. Išauklėtą šunį visada lengviau ir maloniau prižiūrėti. Išmokykite savo šunį komandų : „sėdėti „ „Gulėti „ . Pagrindinių dresavimo komandų mokymas aprašytas daugelyje knygų apie šunis. Grįžus iš lauko lietingu oru , Jūs galėsite pasinaudoti bendro paklusnumo komandomis , palikus purviną šuniuką koridoriuje sėdėti .Kol jis sėdės  , Jūs ramiai nusirengsite , o paskui sutvarkysite savo augintinį – ir švara bute garantuota. Apmokytas šuniukas saugesnis - jis nepaklius po mašinos ratais , nesipeš su dideliais šunimis , nekrės aibių  , nekels savo šeimininkui nepasitenkinimo , su juo visiems maloniau bendrauti . Paklusnus šuniukas – šeimininko   kinologinės ir bendros kultūros įrodymas. Kelis  žodžius  norisi pasakyti apie retai pasitaikantį amerikiečio koker spanielio agresijos protrūkį . Kaip ir kiekvienos kitos veislės  šuns jauniklis , aktyvus ir sveikas „kokeriukas‘ žaisdamas gali įsisiautėti – urgzti ir kąsti šeimininkui į ranką ar koją. Šeimoje , kur gyvena koker spanielis , visiems šeimos nariams , o ypatingai vaikams turi galioti taisyklė– žaidimai skatinantys agresiją griežtai draudžiami , nes galite užauginti piktą teroristą. Jeigu jauniklis kovingai nusiteikęs , tai jo dėmesį reikia nukreipti sudominus žaislu , skanėstu , o jeigu nepadeda , tai ir nubausti – susuktu laikraščiu pliaukštelti per sėdmenis , kad šiek tiek pajustų  . Po to paimkite jauniklį ant rankų , paglostykite jį, ramiai pakalbėkite , apraminkite . Su kiekvienos veislės šuniuku reikia elgtis ramiai , nedemonstruoti staigių judesių , nerodyti nervingumo , nekantrumo . Mokydami nerėkaukite , nenaudokite „ diržo „ . Sistemingai , kantriai , įsakmiai kartokite  komandas , reikalaukite jų įvykdymo , pagirkite už teisingai atliktą komandą , paskatinkite skanėstu ir Jūs pasieksite nuostabių auklėjimo rezultatų . Jūsų jauniklis užaugs paklusnus , meilus ir atneš jums didžiausią bendravimo  su gyvūnu džiaugsmą

IŠMOKITE! Teisingai paimti šuniuką į rankas. Šunelis imamas viena ranka prilaikant po krūtine, kita ranka – po sėdine. Neimkite už pilvuko ar priekinių kojų. Laikykite rankose tvirtai, kad neištrūktų ir neiškristų. Be reikalo ant rankų neimkite.                Bute šuo turi turėti nuolatinę vietą, kurioje galėtų nekliudomas ilsėtis. Guolis turėtų būti iš natūralaus, ne sintetinio pakloto, arba specialus, perkamas zoo parduotuvėse (Pinti vytelių krepšiai- tik vyresniems; su įklotu, siūtiniai porolono guoliai su nuvelkamu apvalkalu). Guolis turi būti apsaugomas nuo skersvėjų. Šuns paklotą labai praktiška apvilkti užvalkalu, kuris keičiamas kas savaitę. Savo guolyje šuo mėgsta trintis, vartytis, taip jis valo kailiuką, masažuoja odą.            Parnešus mažą šunelį namo, kad, jis greičiau priprastų prie naujos vietos, į guolį įdėkite šiltą pūslę, arba butelį su karštu vandeniu, įvyniotu į audinį. Šunelis mažiau inkš ir mieliau eis į savo vietą.             Maitinimui reikia turėti du dubenėlius. Tūris 1-1,5 stiklinės. Kokerių dubenėliai gilesni, aukštais kraštais, kad neįmerktų ausų. Dubenėlis turi būti pakeltas iki šunelio krūtinės. Šuo turi ėsti ir gerti truputi stiebdamasis. Taip formuojasi graži taisyklinga laikysena. Įsigiję šunelį tikėkitės įvairių netikėtumų: apgraužti batai, apdraskyti tapetai, balutės.[ Kokeriams tai retai pasitaiko ,bet...] Šuniukai negali vienu ūpu atsiminti visų draudimų. Už balutę ar krūvelę mažo šunelio bausti negalima. Negalima bausti jei šuo pradės vemti. Medžiagų apykaita pas augantį šunelį tokia greita, kad jis iki 5 mėn. kartais kambaryje terš. Jei po kiekvieno maitinimo ir miego išnešite į lauką, tai balų bus mažiau. Galima nešti į tam specialiai skirtą vietą kur pakloti laikraščiai (galima balkone.) Palikdami šuniuką vieną bute paslėpkite visus smulkius daiktus: batus, siūlus ir t. t., pakelkite staltiesės kraštus, telefono, televizoriaus laidus, užuolaidas. Palikite šuneliui jo žaisliukus. Jeigu šunelis prieina prie jam neleistinų daiktų, sakykite “negalima”, “fu”, “ne žaisliukas” po to suduokite per nosį susuktu laikraščiu. Duokite žaisliuką (sviedinuką ar kitą šuneliui skirtą žaislą). Šunelis labai greitai supras ką galima imti, ko ne. Sakykite “čia tavo, imk žaisliuką”, “atnešk žaisliuką, kamuoliuką”. Greitai Jūs džiaugsitės savo amerikiečių kokerio nuovokumu. Su šuneliu nuolat kalbėkite, veiksmu parodydami į daiktus, judesius. Taip Jūs lavinsite jo protą ir sugebėjimus. Reikalaukite paklusnumo. Žodžiai turi būti trumpi, aiškiai ištarti.

MAITINIMAS.

            Dubenėlis su vandeniu turi būti visada. Vanduo keičiamas kas dieną ir dažniau. Vanduo turi būti šviežias, švarus, vėsus. Pieno nuo 2 mėn. šuneliui neduoti. Maistą duoti tik maitinimui nustatytu laiku. Kas liko nesuėsta, paimkite. Jei reikia pašildžius, duokite sekančio maitinimo metu. Dviejų mėnesių amžiaus šuniuko vieno karto maitinimo norma apytiksliai  - 0,5 stiklinės (100ml)- nes sauso ėdalo. Palaipsniui augant šuniui norma didėja iki 1-1,5 stiklinės. Iki 6 mėn. galima leisti šuneliui ėsti kiek jis nori. Tačiau stebėkite ar jis netunka. Kokeriai linkę nutukti, nes daugelis iš jų turi labai gerą apetitą. Jokių kasnelių nuo šeimininkų stalo!

            Patys lengvai nustatysite kiek maisto reikia šuniui: jei jis godžiai ėda ir laižo dubenėlį, tai maisto per mažai arba per ilgi intervalai tarp maitinimų. Jeigu nenoriai ėda, atsitraukia nuo dubenėlio ir vėl prieina – maisto per daug. Nenori, neėsk. Paimkite dubenėlį su maistu iki kito maitinimo. Geriausiai maitinti subalansuotu sausu šunų maistu pagal nurodytas instrukcijas, būtinai parenkant maistą pagal šunelio amžių.

MAITINIMO REŽIMAS. Iki 2 mėn. 5-kis kartus per dieną.2mėn. – 4 mėn. 4-ris kartus per dieną.4-6 mėn. –3 kartus per dieną. Iki 1 metų – 3 kartus per dieną.         Suaugusį šunį maitiname 2 kartus per dieną. Galima ir 3 kartus. Dienos maisto racioną išdėstant į 3 dalis. Maitinimo valandą, pasivaikščiojimo laiką nustato patys šeimininkai ir pripratina prie to šunį. Pasivaikščioti vedame praėjus 30 min. po maitinimo. Su pilnu pilvuku vaikštant gali išlinkti nugara. Po ilgesnio pasivaikščiojimo iš karto nemaitinkite, duokite gerti vandens, pailsėti. Kartais šunys atsisako maisto, kartais vemia. Jei šuo sveikas, tai panikuoti ir prievarta maitinti nereikia.  

MAISTAS. MĖSA. Mėsa duokite žalią ir virtą. Iš pradžių smulkiai pjaustytą, vėliau kiek stambiau pjaustytą. Faršą geriau virti su košė. Iki 1 metų būtina duoti po 30-50g mėsos kiekvienam kilogramui šuns svorio. Geriausia tinka neriebi jautiena (nuplikinta verdančiu vandeniu ir atvėsinta). Galima duoti liesos avienos. Nepageidautina kiauliena, o jei duodate – tai tik virtą. Kepenys, širdis, inkstai, smegenys, tešmuo naudingi, bet duoti tik virtus. Atminkite, kad žalia mėsa yra vertingiausias baltyminis produktas, ypač reikalingas augančiam šuns organizmui.

KAULAI. Minkšti, nevirti jauno gyvulio kaulai ir kremzlės nedideliais kiekiais vertingi ir reikalingi. Virtų kaulų neduoti, nes sugadinsite šuns virškinimą. Virtuose kauluose nelieka vertingų maisto medžiagų. Tuščiaviduriai paukščių kaulai labai pavojingi. Jais gali šuo prasidurti skrandį, stemplę ir žūti. Nuo 3 metų šuniui kaulus ribuoti. Nuo 5 metų nebeduoti.

ŽŪVIS. Žuvis geriausiai jūrinė. Duoti žalia ir virtą ne dažniau kaip du kartus į savaitę. Nekaulėtą stambią žuvį galima supjaustyti skersai kaulų ir duoti šuniukams ir šunims. Sistemingas maitinimas žuvimi gali susilpninti organizmą.

PIENO PRODUKTAI. Visų pirma liesa arba kalcinuota varškė galima duoti praskiesto šiltu vandeniu, kefyro, pasukų. Pienas dažnai sukelia viduriavimą, alergijas. Jo neduokite. Į košes ir daržovių troškinius galima įtarkuoti sūrio. Jis naudingas kadangi turi kalcio.

KIAUŠINIAI. Labai maistingas produktas, bet sunkiai įsisavinamas žalias. Žalius trynius geriausiai maišyti su košė. Kiaušinius duokite pagaminę omletą. Žali baltymai nepageidautini. Esant normaliam maitinimui į savaitę pakanka 2-3 kiaušinių.

KRUOPOS IR DUONA. Tai geras angliavandenių šaltinis. Šunims duodama – juoda pažiedėjusi duona, kruopos: avižiniai dribsniai, sorų, kukurūzų, ryžių, grikių, miežinės.Didžiausią dėmesį skirkite avižinių kruopų dribsniams. Nevirkite, tik nuplikę verdančių vandeniu įmaišykite į kefyrą, sultinį. Labai tinka įdėti į ryžių, grikių, sorų košių mišinius. Košės tinka įdėti kopūstų, morkų, žalumynų. Košės pagardinkite sviestu, grietine. Netinka šunims perlinės kruopos.

DARŽOVĖS. Neduokite bulvių. Morkas, kopūstus, lapinės, arbūzinės daržovės duokite smulkiai pjaustytas ar tarkuotas žalias ar virtas pagardinkite aliejumi arba grietine. Žalumynai (salotos, špinatai, petražolės, plikyti jaunos kiaulpienės lapai, plikytos dilgelės)labai geras vitamininis priedas. Šuniukui galima duoti kasdiena po viena šaukštą. Galima duoti įvairių vaisių (obuolių, uogų ir kt. žalių ir džiovintų) . Virtas moliūgas naudingas dar ir kaip vaistas nuo kirminų.

 Česnakas. Žalią smulkiai pjaustytą įvolioti į sviesto ritinėlį, duoti kas savaitę, kaip priemonė nuo kirminų (1 skiltelė).  Saldumynai. Šuo neturi žinoti kas yra cukrus, rūkyti mėsos produktai gadina virškinimą. Druskos šuniui reikia 10 kartų mažiau negu žmogui. Šeimininkų maisto likučių galima duoti, jeigu juose nėra aštrių prieskonių, daug druskos. Duoti tai šuniui kartu su jo maistu. Neduoti ankstinių daržovių – žirnių, pupelių, pupų – sukelia rugimą, pučia vidurius, erzina žarnų gleivinę.

 Šuniui būtina mineraliniai priedai ir vitaminai. Pirkite juos zoo parduotuvėse, veterinarijos vaistinėse. Neišauginsite gražaus amerikiečių kokerio spanielio, jeigu jam truks B grupės vitaminų, mikro medžiagų. (Vitaminai – BEA vittal, SANAL,KALK, VITA – BON, SA – 37 ir kt..) 1,5-2 mėn. šuniukas maitinamas taip: Galima maitinti specialiu sausu maistu, ar  mišriu būdu ,ar  gaminti maistą.

1-as maitinimas – liesa varškė, su kefyru, galima įdėti medaus, vaisiai.

2-as maitinimas – kruopų košės su sviestu ar grietine, kiaušinis.

3-as maitinimas – daržovės su augalinių aliejumi, džiuvėselis.

4-as maitinimas – žalia mėsa, žalia arba virta žuvis su trupučiu kruopų ar daržovių košės.

5-as maitinimas – tarkuotas sūris su koše ar omletas, kefyras.

6-as maitinimas – žalia mėsa. [  Mėsą geriau įsisavina šunys paėdę vakare.]


PRIEŽIURA.1 mėn. šuniukams duodama vaistų nuo kirminų. Iki metų vaistai duodami kas 3 mėn. Būtinai valykite ausis – ant degtuko apvyniokite vatos. Pamirkykite 2 % salicilo spirite, ar spec ausų . valiklyje. Nuolat iškirpkite plaukus iš vidinės ausų pusės. Ausų uždegimo požymiai: šuo purto galvą, dažnai kaso ausis , iš ausų jaučiamas nemalonus kvapas, yra išskyrų. Akys neturi traiškanoti, ašaroti. Pavalykite arbata, ramunėlių nuoviru.

Dantys. Nuo 1 metų valykite atsiradus apnašų sodos milteliais, dantų milteliais, spec. šunų valymo pasta. Į maistą įdėkite pomidoro, jis valo dantis.

Šuneliams nagelius nukirpkite, vėliau, bėgiojant kietu gruntu, nagai nudyla. Šunelis skiepijamas 2 mėn. Po skiepo 10d. neleiskite į lauką, nemaudykite. Neskiepyto šunelio leisti ant žemės lauke negalima. Saugokite, kad šunelis neprieitų prie lauko avalynės, nebūtų patalpoje, kurioje vaikštoma su lauko avalyne. Maro virusą Jūs galite atnešti su lauko avalyne. Šunelis maru serga labai sunkiai, gali pasveikti, bet likti luošas, dažniausiai miršta. Pirmieji maro požymiai: šunelis negaluoja, paraudę akys, bijo šviesos, teka išskyros iš akių ir nosies, temperatūra 39°. Esant tokiems požymiams kuo skubiau išsikvieskite vet. gydytoją į namus.

Rekomenduojame šį sausą maistą mažiems šuniukams:

ROYAL CANIN- junior, PURINA, PRO PLAN, EUKANUBA, NUTRI NUGES, DOGI, ADVANCE.

KAIP PAROŠTI AMERIKIETIŠKĄ KOKIERIO SPANIELĮ PARODAI ?

            Naujokams šuniukams ir jų augintiniams pirmoji paroda dažnokai tikras rimtas ir sunkus išbandymas. Dažnai šuns šeimininkas nepakankamai ruošiasi artėjančiai parodai. Maža turėti gerą šunį, jį būtina mokyti it teisingai pademonstruoti ringe. Dažnai pasitaiko, kad net labai geri šunys turintys visas galymbes laimėti, atsiduria toli nuo prizinių vietų, nes nebuvo iš anksto parodai treniruoti, tinkamai nukirpti. Šuns eksterjerą treniruotumas trimingas(kailio parošimas) – tai trys sąlygos, kurios nulemia sėkmę parodoje.

KĄ TURI MOKĖTI ŠUO PARODOJE:

  1. Teisingai ir gražiai judėti, bėgti ristele.
  2. Mokėti efektingą parodinę stovėseną.
  3. Ramiai reaguoti į teisėjo apžiūrinėjimą, šuns čiupinėjimą, turi mokėti parodyti su šeimininko pagalba dantis, sukandimą, patinėliams tikrinamas kriptokrizmas (ar yra abi sėklelės sėklidėse), atliekamas ūgio matavimas, skeleto, raumenų apčiupinėjimas.

              TINKIAMIAUSIAS laikas pradėti pasiruošimą nuo 3-4 mėn. amžiaus. Tada šunelis jau pripratęs prie antkaklio ir pavadėlio, reaguoja į komandas. Pradžioje šuo mokamas eiti su pavadėliu šalia šeimininko kairės kojos. Sakoma komanda “šalia” arba “greta”. Stebėkite, kad šunelis neatsiliktų ir nesiveržtų į priekį. Jeigu jis neklauso, pakartokite komandą, o po to timptelėkite pavadėlį (tik ne į viršų, o ėjimo kryptimi). Timptelėjimas turi būti pakankamai stiprus, kad šunelis jį suprastų. Jei šunelis neeina, sėdasi – netempkite jo. Geriau atleiskite pavadėlį ir truputi paeikite į priekį – parodykite mažyliui skanėstą. Pradžioje šį metodą taikykite 2-3 kartus. Geriausiai mokyti “eiti greta” pasivaikščiojimo pabaigoje, pakeliui į namus kada šuo išsilakstęs, neskuba. Atstumą, kuri šunelis nueina šalia didinkite palaipsniui. Nuo ramių, tylių gatvelių pereikite prie triukšmingesnių vietų kur daug žmonių, kad šuo priprastų prie triukšmo. Baigiamasis ėjimo mokymo etapas – pripratinti šunelį eiti ratu prieš laikrodžio rodyklę imituojant ėjimą ringe. Dažna klaida – netinkama šuns eisena ringe – lėtas, neenergingas ėjimas, šuo kūprinasi, krypuoja į šalis. Turi eiti energinga ristele, pakaitinti žingsnį ir truputi patempti pavadėliu šunį į viršų. Pasiruoškite iš anksto parodinį pavadėlį – kilputę. Kilputė uždedama šuneliui aukštai, po apatiniu žandikauliu, kruopščiai išlyginamos odos klostės ant kaklo. Kilputė neturi spausti gerklės, kad šuo nedustų, o ant sprando nesusimestų odos klostės. Sureguliuokite pavadėlio ilgį, kad Jums būtų patogu jį laikyti, nedera apvynioti ant rankos. Vedant šunelį laikykite pavadėlį įtemptą vertikaliai, neleidžiant šuneliui nuleisti galvos, tačiau nepersistenkite – per aukštai  nekelkite šuns galvos, kitaip priekinės kojos atitrūks nuo žemės ir šuo eis tik užpakalinėmis kojomis. KODĖL REIKIA ŠUNELĮ VESTI SU PAVADĖLIU – KILPA?         Antkaklis neleidžia pakelti galvos, trumpina kaklą žiūrint iš šalies.

              PRIEŠ ringą šunims apžiūrimi dantys, o patinėliams dar tikrinamas kriptokrizmas. Šiomis procedūroms šuo turi būti paruoštas dar vaikystėje. Jei šuo elgiasi agresyviai atliekant šią apžiūrą, jį gali diskvalifikuoti ir neįvertinti. Sukandimas tikrinamas taip: šuo sukandęs dantis, liežuvis neprikastas, neiškištas, lūpos lengvai atveriamos iš šono ir priekio rankomis prilaikant snukutį ranka. Būdami ringe nuolat stebėkite šunį: jo eiseną – bėgti jis turi tik ristele, pataisykite pavadėlį – kilputę, kaklo odos klostes. Neveskite per arti priekyje einančio šuns – distancija t.b. minimali 1m.Stebėkite, kad kiti šunys neužstotų jūsų šuns ringe nuo teisėjo. Ringe šuns bausti negalima. Jei ringe su šunimi elgsitės grubiai, teisėjas turi teisėjas išvaryti. Jei šuo užsinori atlikti gamtinius reikalus, ar jį pykina, tai būna nuo ankštų antkaklių, išeikite į ringo pakraštį ir leiskite šuniui susitvarkyti, atsigauti po to užimkite savo vietą ringe. Ėjimas ringe gali trukti ilgai, todėl teisingai apskaičiuokite augintinio jėgas, išnaudokite momentą pailsėti. Tuo momentu, kai teisėjas nežiūri į jūsų šunį atpalaiduokite pavadėlį, tačiau būkite pasiruošę kiekvieną akimirką pasitempti. Stebėdami šunį nepamirškite ir teisėjo, atidžiai sekite ir klausykite jo pastabų. Po to kai ringe šunys sustabdomi nepasitraukite iš savo vietos.

              PARODOJE šuo aprašomas: nustatomos jo eksterjero savybės. Aprašant šunį jis turi stovėti parodine stovėsena, t.y. stovėti tiesiai su pakelta galva Gražiai atgal atvestomis užpakalinėmis kojomis. Priekinės kojos suglaustos užpakalinės pastatomos kiek plačiau, truputėli pritupdomas. Kailis turi lygiai kristi žemyn, ant kaklo ar sprando neturi būti odos klosčių. Delikačiai prilaikykite šunį už apatinio žandikaulio ir uodegos truputi pakėlę ją. Parodinę poza stovėti šunelį mokinkite reguliariai kiekvieną dieną pasivaikščiojimų metu, įvairiose vietose ir ant stalelio, ir ant vietos, ir ant asfalto. Pradėkite nuo kelių sekundžių ir ilginkite laiką iki 2-3 min. už atliktą darbą paskatinkite gardumynu.

              ATYDŽIAI apžiūrėkite šunį prieš parodą ir jeigu pasirodys, kad jis negaluoja – likite namie. Apgalvokite ko prireiks parodoje – vandens, patiesalą, skėti, kelionės konteinerio, šukavimo reikmenų ir kt. Nevėluokite!

Ekspertizė pavėlavusiems neatliekama. Nešerkite šuns prieš kelionę ir prieš ringą. Parodoje neleiskite jam bėgioti, geriau ramiai pasivaikščiokite, atlikite gamtinius reikalus (su savimi turėkite maišelį jų sutvarkymui) po to šunį pasodinkite ant pakloto, arba į konteinerį. Natūralu, kad kiekvienam savininkui jo šuo pats gražiausias, tačiau ne visada jo nuomonė sutampa su teisėjo nuomone. Nereikia manyti, kad gautas įvertinimas per žemas ir ginčytis su teisėju. Ne visada šuo būna pačios geriausios formos, kitą parodą gal jam ir jums pasiseks geriau. Teisėjas nekeis savo sprendimo, o dėl nekorektiško jūsų elgesio turi teisę jus pašalinti iš ringo ir diskvalifikuoti net 2 m.

              ATMINKITE kaip riekia ir kaip negalima elgtis parodoje:

Priimkite patarimus ir pagalbą ramiai ir santūriai, naudokitės tik kvalifikuotų ir kompetentingų specialistų bei praktikų patarimais, pagalba. Suskaičiuokite mintyse iki 10-ties ir tik po to atsakykite į kritines pastabas apie jūsų šunį. Mokėkite garbingai pralaimėti ir ramiai sutikti pergalę.

  1. Jūs galite tikėtis iš šuns tik tiek, kiek patys jam davėte: maitinimas, vitaminai, treniruotės, priežiūra, teorinių žinių pritaikymas, švelnus bendravimas su šunimi, kasdienė kailio priežiūra ir t.t.
  2. Beveik kiekvienas teisėjas gali lengvai įvertinti gerus šunis, tačiau reikia labai patyrusio eksperto, kad įvertinti blogus.
  3. Šunų paroda – tai sportas!

               NIEKADA nekritikuokite kitų šunų, ypač viešai. Jeigu kas nors paklaus Jūsų nuomonės, išreiškėte ją taktiškai, santūriai. Atsiminkite – kaip sunku išauginti gerą šunį atitinkantį visus reikalavimus. Tik 50% priklauso tai nuo genų. Visa kita Jūsų įdėtos pastangos. Niekada nedavinėkite pastabų būdami ringe. Nepasitikėkite kritinėmis pastabomis, kurias sako apie šunį nugalėtoją nepatenkinti dalyviai. Nežiūrėkite į savo šunį ir jo palikuonis tarsi per rausvus akinius.
















Už visą informaciją dėkoju Marytei Savickienei